- padūkis
- pãdūkis sm. (1), padū̃kis (2) 1. K padūkimas, pasiutimas, siutas: Tą jautį galima lig pãdūkio įerzinti Klov. Užėjo pãdūkis, tai ir nerimsta Lnkv. Kad užeina koks pãdūkis, nors tu ką nori daryk – neperkalbėsi Grž. Dabar alaus pats padū̃kis (stiprumas) Šd. 2. apie labai sunkų, prastą reikalą: Tikras pãdūkis dabar su darbinykais: niekur nėr jų gauti Grž. Ar ne pãdūkis: niekaip nerandu Grž.
Dictionary of the Lithuanian Language.